Fitazės naudojimas gyvūnų pašaruose (1 dalis)
Pagrindinis įvadasFitazė
Fitazė, yra fermentas, galintis katalizuoti fitino rūgšties ir jos druskų hidrolizę, taip išskirdamas inozitolį ir fosfatą (druskas). Kaip fosfato monoesterio hidrolazė, ji turi unikalią erdvinę struktūrą ir yra pagrindinis veiksnys, gerinantis pašarų maistingumo efektyvumą. Fitino rūgštis, dar žinoma kaip inozitolio heksafosfatas, yra plačiai paplitęs fosfatų rezervuaras augaluose. Tačiau mineralai dažnai jungiasi prie baltymų fitino rūgšties mineralinių elementų kompleksų, sumažindami mineralų maistinę vertę tam tikruose augalinės kilmės maisto produktuose ir augalinių baltymų izoliatuose. Šiuo metu,Fitazėpradeda veikti, nes gali hidrolizuoti fosfatų likučių jungimąsi su fitino rūgštimi, taip susilpnindamas stiprų fitino rūgšties afinitetą mineraliniams elementams. Tokiu būdu padidėja mineralinių elementų maistinė vertė, o išsiskyręs Ca²+ taip pat gali dalyvauti skersiniuose ryšiuose ar kitose cheminėse reakcijose, dar labiau pagerindamas augalinės kilmės maisto tekstūrą.
Fitazės apibrėžimas ir funkcija
FitazėGali hidrolizuoti fosfatų likučių ir fitino rūgšties jungimąsi, išskirdamas Ca²+ ir padidindamas mineralinių elementų maistinę vertę.
Fitazės šaltinis ir klasifikacija
Fitazė, gamtoje plačiai paplitęs tarpląstelinis fermentas, gali būti aptinkamas gyvūnuose, augaluose ir mikroorganizmuose.Fitazė yra augalų audiniuose, tokiuose kaip grūdai, pupelės, daržovės ir net daigintos sėklos bei žiedadulkės. Tuo tarpu daugelis mikroorganizmų rūšių, tokių kaip bakterijos, pelėsiai ir grybeliai, taip pat gali gamintiFitazėPlačiąja prasme su fitino rūgšties skaidymu susiję fermentai bendrai vadinamiFitazės, įskaitantFitazėsir fosfatazės. Tačiau siaurąja prasme,Fitazėkonkrečiai reiškia inozitolio heksafosfato hidrolazę, kurios funkcija yra katalizuoti fosfatų grupių pašalinimą iš inozitolio heksafosfato (druskos arba acto). Šiuo metu žinomi trys jų tipaiFitazėsinozitolio heksafosfato 3-fosfato hidrolazė, inozitolio heksafosfato 6-fosfato hidrolazė ir nespecifinė ortofosfato monoesterio hidrolazė, kurios hidrolizuoja fosfatų grupes skirtingose inozitolio heksafosfato anglies atomų pozicijose. Reikėtų pažymėti, kad plati inozitolio heksafosfato apibrėžtisFitazėneapima fosfatazės.
Fitazėyra plačiai paplitęs gamtoje, gali pagerinti pašarų panaudojimo efektyvumą ir turi skirtingas klasifikacijas.
VaidmuoFitazėsklaidos kanale
Pagerinti fosforo panaudojimą ir mineralų absorbciją
Fitazėgali išskirti fosfatą skaidydamas fitino rūgštį, teoriškai pagaminant 281,6 mg fosforo vienam gramui fitino rūgšties. Daugybė tyrimų parodė, kad pridedantFitazėį kiaulių pašarus įdedant galima žymiai pagerinti fosforo panaudojimo efektyvumą. Pavyzdžiui, įdedantFitazėį jaunų kiaulių pašarą gali žymiai pagerinti jų fosforo įsisavinimą, taip skatinant sveiką kaulų augimą. Panašiai ir įdėjusFitazėį augančių ir penimų kiaulių pašarus įdėtas ne tik pagerina fosforo panaudojimą, bet ir palengvina tam tikrus fosforo trūkumo simptomus. Todėl naudojantFitazė, galime užtikrinti, kad kiaulės gautų pakankamai fosforo, kad išlaikytų stiprius kaulus.
Fitazėgali hidrolizuodamas fitino rūgštį išskirti prie fitino rūgšties prijungtus dvivalenčius katijonus, baltymus ir aminorūgštis, taip pašalindamas fitino rūgšties atsparumą maistinėms medžiagoms ir pagerindamas šių pagrindinių maistinių medžiagų virškinamumą monogastriniams gyvūnams. Tyrimai parodė, kad fitino rūgštis gali sudaryti stabilius kompleksus su įkrautais mineralais, tokiais kaip kalcis, cinkas, varis, geležis, manganas ir magnis, sumažindama jų prieinamumą. Tačiau pridedantFitazė, tai ne tik pagerina fosforo metabolizmą ir panaudojimą, bet ir žymiai padidina kitų mineralinių elementų absorbcijos greitį.
Fitazėpagerina fosforo ir kitų mikroelementų panaudojimą skaidydamas fitino rūgštį.
Gyvulių ir paukštienos gamybos rezultatų ir aplinkosauginės naudos gerinimas
PridėjusFitazėpapildytas pašaras ženkliai pagerino gyvulių ir paukščių produktyvumą. Po kelių eksperimentinių patikrinimų pašaras, papildytasFitazėparodė reikšmingą paros svorio prieaugio ir pašarų suvartojimo pagerėjimą, o pašarų konversijos rodiklis išliko stabilus arba mažai pasikeitė. Pavyzdžiui, kukurūzų ir sojų pupelių rupinių dietaFitazėkiekis pašare be fitazės buvo mažesnis nei 60 U/kg, o vidutinis kiekis pašare suFitazėpridėta padidėjo iki 1535 U/kg. Fitino rūgšties kiekis visuose eksperimentiniuose pašaruose buvo 0,87 %. Atlikdami realius veisimo eksperimentus, nustatėme, kad pridėjusFitazėveiksmingai pagerino augančių kiaulių svorio prieaugį (P < 0,01), vidutinis paros svorio prieaugis padidėjo 21,62–68,31 %, palyginti su kiaulėmis be priedo, o pašarų grąža padidėjo 10,11–58,60 %.
NaudojimasFitazėžymiai pagerina gyvulių ir paukščių gamybos rezultatus ir sumažina aplinkos taršą.
